Sandros Bernotaitės kūrybinio rašymo mokymuose praktiškai įsitikinau, kokiu būdu aiškiai nubrėžtos ribos padeda atsikratyti vidinio cenzoriaus. Publikuojamas tekstas yra namų darbai, iki 1000 žodžių išplėstas vaizdinys. Dėkoju žmonėms, ypač fotografui Ryčiui Šeškaičiui ir kitiems, kurie netyčia pateko į vaizdinį, ir tuo pačiu atsiprašau, kad jie buvo ,,išplėsti". Parduotuvė buvo be durų. Purvini vitrininiai langai užmerkti … Skaityti toliau: Parduotuvė be durų
bloga vegane
AR ŠIOJE ŠALYJE YRA VIETOS KŪRĖJAMS?
Menininkai ir mokesčiai. Kas benutiktų kultūros srityje, nepasitenkinimas nuvilnija ir nuošia lyg vėjas pušų viršūnėmis, ir viskas nutyla. Tai atsitiko ir šį kartą, drastiškai pakėlus mokesčius laisvai samdomiems [meno] kūrėjams. Tai nedidelė ir daliai visuomenės nematoma žmonių grupė. Jie nežygiavo gatvėmis, kūrybininkų organizacijos taip pat tylėjo, tik vertėjos parašė ir paskelbė raštą, tiesa, dar sudalyvavo … Skaityti toliau: AR ŠIOJE ŠALYJE YRA VIETOS KŪRĖJAMS?
Stebuklingas kalnas
Vakar kopiau į kalną. Kai baigėsi žvyrkelis, jau visai netoli keteros, sustojau. Vienoje kalno pusėje mačiau mūsų miestelį, kitoje, žemai, tvyrojo tamsiai mėlyna Atlanto vandenyno gelmė. Per keterą vingiavo takelis. Kartais jis dingdavo po akmenimis, ištirpdavo dulkėtam žvyre, po to vėl atsirasdavo, arba aš tik manydavau, kad jis atsiranda. Truputį paslydau ir akmenukai nusirito šlaitu … Skaityti toliau: Stebuklingas kalnas
Iki nuogumo išrengtos klišės ir iki klišių išrengti personažai: Neoninis demonas
Neoninis demonas ("The Neon Demon"). Filmo recenzija. Alyvuogės ir triufelių aromatas patinka ne visiems. Ypač nepatinka pripratusiems prie greito maisto arba vaikams. Nežinomo patiekalo ragavimas yra nuotykis, į kurį leidžiamės su malonumu tuomet, kai pasitikime juo sukūrusiu šefu. Keistas skonis? Nepažįstamas kvapas? Jei patiekalas pakištas plastikinėje lėkštėje įtartino švarumo kioskininkės prie stoties, tikriausiai versim … Skaityti toliau: Iki nuogumo išrengtos klišės ir iki klišių išrengti personažai: Neoninis demonas
Daugiavaikės mamos ir tėčiai dievina gėjus
Mano draugė Daiva (vardas pakeistas) su vyru augina keturis vaikus, du berniukus, ir dvi mergaites. Ji psichologė, vyras — žymus medikas, konservatorių partijos narys. Vaikai gražučiai kaip angelėliai. Užsuku pas ją puodeliui kavos. Stalas užverstas vaivorykštės spalvų juostelėmis, kurias Daiva siuva mažiesiems prie marškinėlių, ant žemės vyksta plakatų gamyba. Visur išmėtyti dažai, spalvoto audinio skiautės, … Skaityti toliau: Daugiavaikės mamos ir tėčiai dievina gėjus
Apie gerų darbų darytojus
Po Indiją keliavo studentų porelė. Pinigai ėjo į pabaigą, viešbutyje juos apvogė, turguje ne kartą apgavo. Gatvėje jie pamatė elgetaujantį berniuką, kuris merginai pasirodė panašus į Budą. Į galvą jai toptelėjo mintis, o gal tai elgeta persirengęs princas? Gal, jei duos jam išmaldos, princas juos nusives į savo rūmus ir atlygins šimteriopai už gerą širdį? … Skaityti toliau: Apie gerų darbų darytojus
Ar tu priimtum pabėgėlį?
Klausiu savęs, ar priimčiau pabėgėlį į namus. Nepakenčiu religingų fanatikų ir kvailių, o tarp jų būtų ir tokių. Aš nežinau, ką daryti. Kaip pasielgti. Žinau tik tiek, kad į nuotrauką su berniuko lavonu žiūrėti reikia. Tik nemeluojant sau ateis teisingas atsakymas. Kiekvienam iš mūsų ją reikia pasikabinti ant šaldytuvo.
Šimašius nužudė Moterį Voverę, man taip liūdna ir baisu.
Prisimenu save dar visai mažą einančią tiltu. Niekada negalvojau, kokiu tikslu ir kas ten pavaizduota, nes skulptūros atrodė tiesiog gražios ir didingos. Dailės istorija man visada buvo pirmiausia apie estetiką, o ne apie etiką. Dar visai neseniai klaidžiodama po Londoną ar Paryžių ir apžiūrinėdama ten stovinčias ir istoriją menančias skulptūras mąsčiau, kad į Vilnių atklydusiam … Skaityti toliau: Šimašius nužudė Moterį Voverę, man taip liūdna ir baisu.
Kodėl graikai nesutinka išgyventi už grašius, o mes tuo didžiuojamės arba lietuvių veislė
"Tegu trokšta ne laimės ir savirealizacijos, o milijono ir Ferrari — dar juodžiau dirbs"
Iš Jėzaus liko tik iškamša
Šėtonas, ne kas kitas paskatino mane atsiversti tą pasenusį žurnalo numerį dantisto laukiamajame. Randu reportažą apie verslininko ir medžiotojo gamtos muziejaus papildymą ir ta proga surengtą šventę. Šalies elitas fotografuojasi stirnų, dramblių ir tigrų iškamšų fone. O čia, už raudonų suknių ir besišypsančių dirbtinių dantų, naujieji eksponatai. Baltas raganosis ir ... Žiūriu į negyvą, vaškinį … Skaityti toliau: Iš Jėzaus liko tik iškamša