Šis tekstas buvo sukurtas specialiai žurnalui HAPPY365. Čia pateikiamas neredaguotas variantas.

Iš garinančios actą bobulytės pasijuokti visi mes gudrūs, tačiau sąmokslo teorijos plinta ne dėl žmonių kvailumo, o dėl universalių smegenų veikimo principų. Susiklosčius palankioms aplinkybėms tikėjimas neegzistuojančiais, blogį nešančiais reiškiniais gali sujaukti beveik kiekvieno iš mūsų protą.
Kaip sužinoti, ar tai dar nenutiko? Kokios prevencijos priemonės?

TESTAS
Pirmiausią pasidaryk šį trumpą testą, kuris parodys tavo asmeninį santykį su sąmokslo teorijomis.
Ar esi smart ass, kuris laiko pirštą ant pasaulio pulso ir tikrai žino, kas yra kas? O gal balansuoji ant pavojaus zonos ribos ir tuojau pat gali būti užverbuotas? Kaip žinoti, kad tavimi nemanipuliuoti ekstremistai ir populistiniai politikai dar nesinaudoja tavo balsu savo galiai išpūsti ir kišenėms prisikimšti?

Pernelyg nesvarstydamas prie kiekvieno teiginio pasirink labiausiai sau tinkamą atsakymą ir suskaičiuok taškus. Variantai: A. Taip (2 tšk.)B. Nesu apsisprendęs/usi (1 tšk.)C. Nesutinku (0 tšk.)

1. Senų žmonių pasakojimuose visada slypi išmintis.
2. Nenorėčiau, kad mano kaimynystėje apsigyventų svetimšaliai.
3. Egzistuoja galinga nežemiška jėga, galbūt galima ją pavadinti dievu.
4. Kai reikia bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, išgyvenu stresą.
5. Egzistuoja slaptos pasaulio galingųjų organizacijos.
6. Su čigonais geriau nesikalbėti.
7. Aš nesu visiškai saugus.
8. Religingi žmonės padaro mažiau nusikaltimų, išskyrus musulmonus.
9. Per metus perskaitau ne daugiau nei 1 knygą.
10. Televizorių žiūriu beveik kiekvieną dieną.
11. Visiškai nepasitikiu farmacijos kompanijomis.
12. Dažnai nerimauju dėl ateities.
13. Vyriausybė nuo žmonių slepia informaciją.
14. Neturiu artimų žmonių, kuriais galėčiau visiškai pasitikėti.
15. Visose tradicijose slypi išmintis.
16. Mane džiugina mintis, kad suaugusiems nebereikia daugiau mokytis.
17. Nenorėčiau, kad mano telefono numerį būtų galima rasti internete.
18. Žmonės turėtų likti savo šalyse ir ten spręsti savo problemas, o ne bėgti kur geriau.
19. Kitiems pasisekė labiau negu man.
20. Įmanoma susisiekti su mirusiųjų pasauliu.
21. Oficialus “grantais” finansuojamas mokslas universitetuose neturi nieko bendro su tikrosiomis žiniomis.
22. Išorinės aplinkybės nulėmė, kad mano gyvenimas tapo blogesniu, nei galėjo būti.
23. Dirbtinis intelektas gali užvaldyti pasaulį.
24. Manau, kad visi vaikai turėtų augti tradicinėse šeimose.
25. Mes visi turime priešų.

0-6 taškai. Manai, kad esi labai gudrus bet taip nėra. Problema tai, kad mėginai kažką apgauti – šį testą, ar patį save. Todėl nepastebėjai kontrolinių klausimų, kuriuose išreikšti šiokią tokią abejonę mąstančiam ir pasauliu besidominčiam žmogui – būtina.

7-25 taškai. Esi mąstantis ir žinių ištroškęs žmogus, domiesi tuo, kas vyksta pasaulyje, net ir susidomėjęs viena ar kita sąmokslo teorija neleisi, kad ji tau sugadintų gyvenimą ir laikui bėgant atskirsi pelus nuo grūdų. Dar kartą pažvelk į savo atsakymus – jei daugumą tavo atsakymų sudaro B – tavo protas lankstus ir laisvas nuo stereotipų. Jei daugiau atsakymų žymėjai A, tikriausiai turi keletą stiprių klišių galvoje, su kuriomis teks kiek padirbėti, kad jos neįsivešėtų ir neužnuodytų tavo nuostabaus ir lankstaus proto.

26-35 taškai.
Balansuoji ant rizikos zonos ribos, bet galbūt tiesiog prisirinkai truputį per daug klaidingos informacijos, kurios niekaip neprisiruošei patikrinti ir leidai jai užkariauti tavo galvą. Jei daugumą taškų surinkai pasirinkdamas B, situacija dar nėra labai bloga. Gal esi išsiblaškęs, labai jaunas arba truputį nusivylęs gyvenimu? Jei daugiausia atsakymų yra A, verta rimtai susirūpinti ir imtis prevencijos priemonių. Yra tikimybė, kad pasitiki netinkamais žmonėmis, kurie plauna tau smegenis, o gal net išnaudoja materialiai. Įstok į universitetą ar bent jau perskaityk patikimą mokslo populiarinimo knygą, pavyzdžiui Hanso Roslingo “Faktų galia”.

35-50 taškų. Greičiausiai jau tiki ne viena sąmokslo teorija ir kaip tik dabar tau kyla įtarimas, kad šį straipsnį rašo driežažmogis ar bent jau gėjų mafijos atstovas. Jei dar nesi taip rimtai įklimpęs ir skaitai toliau – puiku, tačiau neramu, kad pasaulį matai per juodus blogų emocijų debesis, o tavo galva prikimšta stereotipų. Svarbiausia žinok, kad nesi kažkoks išskirtinis ar kvailas, jokiu būdu ne, daugybė žmonių šiandien išgyvena stresą ir jiems sunku susiorientuoti informacijos gausoje. Skaityk toliau ir suprasi, kaip veikia mūsų galvos ir kodėl patikime dalykais, kurie tik panašūs į tiesą..

Kodėl sąmokslo teorijos egzistuoja?
4 pagrindiniai dėsniai

1. Priežastingumas. Klausimas “kodėl?” yra žmogiškojo proto esmė. Tą puikiai žino kiekvienas, turintis vaikų ar mažesnių brolių bei sesių. O sąmokslo teorijos ir atsako į klausimą “kodėl?”, jos mėgina paaiškinti tai, kas žmonėms rūpi. Sąmokslo teorijomis įtikima tuomet, kai žmonės tikrųjų priežasčių nesupranta, nes jos pernelyg komplikuotos, atsitiktinės, arba apskritai neegzistuoja, o pasekmės baugina ir neleidžia nustoti ieškoti. Tam, kad žmonės pasijustų geriau, surandama priežastis, nebūtinai tikroji, svarbu, kad būtų galima ant kažko suversti kaltę, kažkas panašaus į atpirkimo ožį. Tuomet užplūsta palengvėjimas, pojūtis, kad tiesa atrasta. Kaip visa tai vyksta mūsų galvose? Kodėl apsigauname? Dažniausiai sąmokslo teorijos kyla iš to paties mąstymo ypatumo, iš kurio atsirado ir pirmosios religijos pirmykštėse bendruomenėse. Situacijoje, kai neaišku kas kaltas dėl vienos ar kitos nelaimės, atsitiktinė koreliacija imama laikyti priežastingumu. Koreliacija vadinamas toks reiškinys, kai susiejami tuo pačiu metu, arba vienas po kito nutikę keli dėmesį atkreipiantys dirgikliai. Pavyzdžiui, kai lyja, gatvėje stovi mėlynas autobusas. Nuolat priežastingumo besidairančios smegenys susieja šiuos du reiškinius ir padaro klaidingą išvadą: lyja todėl, kad gatvėje stovi mėlynas autobusas. Tačiau prieš patvirtinant išvadą, smegenys ima analizuoti ir vertinti duomenis. Šiuo atveju praktiškai kiekvienam mąstytojui užtenka turimos informacijos apie abudu stimulus (lietų bei autobusą), kad priežastingumas būtų atmestas. Tačiau egzistuoja dar viena žmogaus proto veikimo savybė, fenomenas, kuris sumažina galimybę mąstyti analitiškai.
2. Emocionalumas.
   Kaip jau išsiaiškinome, žmogaus smegenys automatiškai ieško priežastingumą įrodančio paterno tarp dviejų stimulų. Antras proto judesys – gautos išvados tikrinimas analizuojant turimą informaciją. Visą šį procesą savotiškai reguliuoja emocijos. Paprastai tariant, kuo daugiau jaučiame neigiamų emocijų: streso, nerimo, troškimų, tuo trumpesnis ir paviršutiniškesnis analizavimo procesas. Tai reiškia, kad kuo stipresnės emocijos, tuo lengviau žmogus patikės, kad lietaus priežastis yra mėlynas autobusas.
   Dabar stop! Dar per anksti seksistams pakelti galvas ir triumfuojančiai sušukti, kad moterys emocingesnės, todėl labiau patiki sąmokslo teorijomis, ir aišku, kad viskas aišku, bobos yra durnos! Tiesa yra tokia, kad emocijos vienodai trukdo mąstyti analitiškai ir vyrams, ir moterims. Dėl auklėjimo ypatumų, moterys labiau linkusios emocijas rodyti, o vyrai slėpti, tačiau sprendimo priėmimui poveikį daro emocijos, kurios “spaudžia” smegenis iš vidaus, o ten jos tikrai šėlsta pas visus mus labai panašiai. Dar giliau skaidant ir analizuojant procesą, dar įdomesnių dalykų galime išsiaiškinti. Kaip jau žinome, neigiamos emocijos apsunkina analitinį protavimą, tačiau kaip tai nutinka konkrečiai? Visas žmogaus mąstymas yra paremtas schemomis, automatinėmis reakcijomis, kurias sukaupiame gyvenimo bėgyje įgydami žinių ir patirties. Jei jų visai neturėtume, kiekvieną kartą prieš darydami bet kokį judesį turėtume jį apmąstyti, išskaidyti ir išanalizuoti taip, kad judėtume lėčiau už sraiges, arba mūsų smegenys turėtų užaugtų didelės lyg kelių aukštų namas. Įsivaizduokit, kaip būtų sunku susišukuoti. Bet grįžkime prie proto. Automatinės reakcijos arba intuityvus mąstymas mums padeda žaibiškai priimti sprendimus paprastuose dalykuose, tačiau ši proto savybė gali apgauti sudėtingose situacijose. Pavyzdžiui, įgydami patirties išsiugdome tokią schemą: “mokslo įrodymais galima pasitikėti”. Tuomet, labai susinerviname, nes labai nenorime lietaus, o jis kaip tik jau lyja, ir kaip tik gatvėje vėl pamatome mėlyną autobusą. O dar tuo metu ateina kaimynas, profesorius, kuris parodo skaičiavimų brėžinius, kuriuose aiškiai parašyta, kad mėlynas autobusas sukelia lietų. Neigiamos emocijos “išjungia” analitinį mąstymą ir kritiškumą, protas pasinaudoja schema “mokslo įrodymais galima pasitikėti”, ir intuicija sako, kad kaimyno teiginiai patikimi. Ir štai – patikime, kad mėlynas autobusas sukelia lietų. Oi, kaip dabar nenorėčiau būti tame mėlyname autobuse!
   Šiuo pavyzdžiu jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad mokslu negalima pasitikėti, juo tik noriu parodyti, kokiu būdu veikia schemos. Dėl labai panašios mąstymo schemos paplito ir tikėjimas, kad vakcinos sukelia autizmą. Pirmą kartą ši teorija buvo aprašyta mokslininko, deja, jis buvo korumpuotas ir melavo farmacijų kompanijų naudai. Žurnalas straipsnį atšaukė, mokslininkas prarado savo titulus, o tikėjimas liko. Veikiant emocijoms žmonės, neturėdami specialių įgūdžių, nebeatskiria loginių argumentų nuo argumentavimo klaidų. Kuo daugiau nerimo, jausmo, kad prarandame situacijos kontrolę, tuo labiau kyla neigiamos emocijos, o kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo mąstymas tampa mažiau kritiškas, argumentavimo klaidas pastebėti darosi sunku ir žmogus įtiki sąmokslo teorija.
   Tačiau visgi kodėl vieni žmonės labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis už kitus? Rizikos zonoje yra tie, kurie labiau linkę “išjungti” kritinį protą ir dažniau vadovaujasi išmoktomis schemomis. Tyrimai išskiria keletą žmonių grupių, kurių emocijomis sąmokslo teorijų kūrėjai gali pasinaudoti: tai tie, kurie dirba fizinį, o ne protinį darbą, turi žemesnį išsilavinimą, yra konservatyvaus auklėjimo, todėl linkę pasitikėti autoritetais ir tradicijomis, yra religingi (tikint vienu stebuklu lengviau patikėti ir kitu.) Dar viena rizikos grupė – žmonės, kuriems labai svarbu priklausyti bendruomenei.
3. Universalumas.
   Sąmokslo teorijos egzistavo visais laikais, visose žmonių bendruomenėse, visose kultūrose. Viduramžiais dėl sąmokslo teorijų nužudyta daugybė nekaltų žmonių. Pavyzdžiui, dėl užkrečiamų ligų epidemijų, kurių sklidimo priežastis buvo tuomet nesuprantama, pradėti persekioti žydai, nes tikėta, kad jie nuodija vandenį šuliniuose, arba deginamos įtartinos moterys, nes manyta, kad jos sudarė sandėrį su velniu ir “užleido” ligas.
   Šalia absurdiškų sąmokslo teorijų apie tarp žmonių gyvenančius driežažmogius, plokščią žemę, egzistuoja ir tokios, kurios staiga ima ir pasirodo esančios…tiesa.Tai dažniausiai su vyriausybinių institucijų ir korporacijų veikla susijusios teorijos. Buvusių Sovietų sąjungos šalių gyventojai, patyrę, ką reiškia gyventi valstybėje, kada piliečiams nuolat meluojama, išgyvenę atominę katastrofą, kai nuo žmonių buvo slepiama tikroji padėtis, labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis, dėl visų blogybių ir nelaimių kaltinančiomis valdžią bei valdininkus.
   Prieš keletą dešimtmečių tikėjimas sąmokslo teorijomis dar buvo vertinamas kaip psichikos sutrikimas, tačiau šiandien manoma, kad tai normalus visuomenės reiškinys, kurį neišvengiamai išprovokuoja realios visuomenės problemos. Visgi, tikintieji sąmokslo teorijomis tebeturi žemą prestižą visuomenės akyse, todėl nuomonės formuotojai ir lobistai tuo naudojasi. Nenaudingai ar kompromituojančiai informacijai lobistai mėgina užkabinti sąmokslo teorijos etiketę ir tokiu būdu ją nuvertinti visuomenės akyse. Pavyzdžiui, dar visai neseniai apie klimato kaitą prabilę mokslininkai, pramonės, teršiančios orą CO2, lobistų buvo kaltinami sąmokslo teorijos skleidimu. Įdomu tai, kad šiandien klimato kaitos vertinimas apsivertė 360 laipsnių kampu – dabar netikėjimas, kad klimato kaita egzistuoja priskiriamas prie sąmokslo teorijų.
   Sąmokslo teorijų daugėja, jomis tikinčių žmonių skaičius auga, todėl populistiniai politikai siekdami valdžios pareiškia tikintys jomis ar net dalyvauja jų kūrime ir taip užsitikrina sau rinkėjų balsus. Donaldas Trumpas savo rinkimų kompanijoje pasinaudojo net trimis sąmokslo teorijomis: gandus apie klimato kaitą skleidžia kinai, siekdami pakenkti JAV ekonomikai, vakcinos sukelia autizmą, o Barakas Obama negimė JAV.
   Žmonėmis, tikinčiais sąmokslo teorijomis taip pat naudojasi ekstremistinės grupuotės. Jos sąmokslo teorijas kuria ir palaiko siekdamos galios sau.

4.Socialumas
Sąmokslo teorijos ypatingai suveši ten, kur klesti ksenofobija, tarpgrupiniai konfliktai. Ideali vieta sąmokslo teorijai įsiplieksti – uždara, stigmatizuota grupė, kuriai priklausantys individai patiria itin daug neigiamų emocijų ir streso.
Kuo stipresnis kiekvienos atskiros grupės identitetas, kuo grupė uždaresnė, tuo daugiau šansų, kad bus sukurta sąmokslo teorija, kuri kaltins blogio skleidimu kitą grupę, o žmogus, turintis stiprų pirmosios grupės identitetą, neišvengiamai ja patikės.
Pavyzdžiui, tarp arfroamerikiečių populiari sąmokslo teorija, kad kontraceptikai yra juodosios rasės genocidas, kurį skleidžia baltoji rasė. Afrikoje, kur AIDS yra rimta visuomenės problema, sklando ne viena su šia problema susijusi sąmokslo teorija. Pavyzdžiui, manoma, kad AIDS iš tiesų yra visai nekenksminga ir naudoti brangius vaistus verčia farmacijos kompanijos dėl finansinės naudos, o žmonės miršta …nuo prezervatyvų.
Didelėse socialinėse grupėse sąmokslo teorijos aiškina makro reiškinius: apsprendžia tautų ir visos žemės planetos likimą, o mažose – įmonėse, biuruose, mokyklose, sporto sirgalių klubuose – jos kursto vietinės reikšmės dramas.

Ar įmanoma išsiugdyti imunitetą sąmokslo teorijoms?
Ką daryti?

• Mokytis. Tyrimai rodo, kad aukštasis išsilavinimas ir analitinio mąstymo ugdymas yra visai nebloga sąmokslo teorijų prevencija. Tačiau prieš keletą dešimtmečių įgytas ir ant lentynos dulkantis diplomas vargiai ar padeda. Mokymasis ir domėjimasis tuo, kas vyksta aplink, knygų skaitymas turi tapti kasdienybe.
  Atsakingai vertinti informacijos šaltinius. Visuomet verta pasigilinti į reiškinį, kuris domina, perskaityti kuo daugiau skirtingų nuomonių. Vengti nepatikimų, keistų tinklalapių. Nepasitikėti tais, kurie išreiškia kategorišką nuomonę, kurie manipuliuoja informacija, stengiasi sukelti neigiamas emocijas. Svarbu atkreipti dėmesį į ekspertus, kurie kalba šia tema, kas tai per žmonės, svarbu aklai nepasitikėti, o išsiaiškinti jų kompetencijų ribas. Buvęs statybininkas, mokantis apie sveiką gyvenimo būdą turėtų sukelti nepasitikėjimą. Nepamiršk, kad kai naršai Internete, tave seka algoritmai, siekiantys kuo ilgiau išlaikyti dėmesį prie kompiuterio ir parodyti kuo daugiau reklamų. Užtenka per youtube pažiūrėti vieną ar du filmukus apie kokią nors sąmokslo teoriją, ir rytoj jau bus siūloma šimtai panašių filmukų. Klaidinga manyti, kad spausdamas “next” pasieksi objektyvią informaciją.
• Medituoti. Tyrimai rodo, kad protą treniruojančios meditacijos technikos (mindfulness, vipassana) ne tik mažina bendrą nerimo ir streso lygį, tačiau padeda pastebėti ir įvertinti savo automatines reakcijas, paprastai tariant, galva ima dirbti geriau.
• Perkainoti vertybes. Labai didžiuojiesi, kad esi lietuvis? Žydas? Heteroseksualas? O gal gėjus? Iš pirmo žvilgsnio didžiuotis ne yda, tačiau reiškinys, kai užplūsta pasididžiavimo jausmai ne savo pasiekimais, o grupės identitetu, vadinamas socialiniu narcisizmu. Tai vienas iš rizikos faktorių, signalizuojantis, kad gali lengvai įklimpti į sąmokslo teorijos spąstus.

Daugiau apie sąmokslo teorijas