Facebooko sienoje, kaip ir pagrindiniuose pasaulio naujienų portaluose, šiandien “trendina“ mažas Sirijos lavonėlis, bangų išmestas į Bodrumo paplūdimį.
Ar yra bent vienas žmogus, blaivas ir nors pusiau sveiko proto, kuriam nesuspaudė širdies pamačius negyvo berniuko kūnelį nuotraukoje?
Ne, nėra.
Nuotrauka VEIKIA taip, kad bandau sau meluot…
Gal jis tiesiog vėsinasi, mėgaujasi paplūdimio malonumais? Tik ramiai miega?
Mėginu matyti, kad jis taip miega, bet gi kur tau. Akivaizdu, kad jo šnervės pilnos vandens ir smėlio.
Visas pasaulis, kuriame gyvenu, atsiskleidžia Facebooke. Naujienos, straipsniai, informacija, kuria dalinasi daugiau nei tūkstantis mano draugų ir jų draugai bei anų draugų draugai.
Mano Facebooko draugė Aušrelė sako, kad pabėgėliai yra begėdžiai tinginiai, kurie veržiasi į Europą tam, kad atimtų jos bedarbio pašalpą. Tiesa, Aušrelė su vyru suka visai neblogą biznelį, tačiau popierius tvarkosi savaip, juk būtų tiesiog kvaila nepasiimti tos pašalpos. Vis į kišenę, ne iš kišenės.
Aušrelė sako, kad nesupranta musulmonų. Jai kyla visokių minčių.
“Aš esu žiauriai tolerantiška. Juodukai ir gėjukai man OK, tegu gyvena, tik nenorėčiau, kad jie būtų mano pamėgtam restorane. Negalėčiau valgyti, jei pamatyčiau, kad prie gretimo staliuko sėdi negras. “ — rašo ji komentarą.
Kaip tik tuo metu Sirijos berniuko negyvą kūnelį turkų policininkas paima ant rankų ir išneša iš paplūdimio.
Tik nuotraukoje jis tebeguli veidu į smėlį amžinai.
O gal dar visai neseniai jis turėjo tėtį, kuris mylėjo jį labiau už viską. Taip smarkiai, kad atidavė viską nelegalius migrantus gabenančiam vyrukui, kad tik paimtų jo šeimą ir padėtų pasiekti Europą. Keliauti visiems pinigų neužteko.
“Viskas bus gerai, Europoje viskas bus gerai“ — jis šnibždėjo berniukui, spausdamas glėbyje ir atsisveikindamas uodė jo plaukus.
Bet laive dar nebuvo Europos.
Vengrams pastačius sieną iš spygliuotos vielos Europa pasislinko dar toliau į vakarus. Taip toli, kad beveik neįmanoma pasiekti.
Europa yra Islandija.
Taip, ta pati mažytė drąsių žmonių šalis, kuri kažkada pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Ir visai nesvarbu, kad ji nepriklauso ES.
Kai Islandijos vyriausybė pareiškė, kad gali priimti ne daugiau nei 50 pabėgėlių, paprasti žmonės pasipiktino ir Facebooke pasirodė daugiau nei 10 000 įrašų, kad paprasti islandai į savo šeimas sutinka priimti pabėgėlius. Tiesiog dabar. Ateikit.
“Skrolinu“ facebooką ir matau, kad ir mano aplinkoje žmonėms gaila berniuko.
Žmonės sujudo, sukruto, pasirodė vienas po kito postai apie tai, kaip IŠSPRĘSTI problemą.
“Tokios baisios nuotraukos neturėtų būti rodomos viešai — pasipiktinusi rašo Aušrelė, — šiandien mano dukters gimtadienis, kepu tortą, o tas berniuko lavonas visai dienai nuotaiką sugadino“.
“Nereikia man čia negatyvo — pritaria Aušrelei jos draugė Laurutė , — mielieji, nesidalinkite tais baisiais vaizdais. Arba išmesiu iš draugų.“
Lygiai taip jos piktinosi ir nuotraukomis iš kailinių gyvūnėlių fermų.
Jos nenori matyti iš kur atsiranda dešra.
Aušrelės ir Laurutės galvose tuščia, bet kvepia šokoladu ir cinamonu. Šššš….Jų galvose pučia vėjas ir neša laivą, kuris vadinasi Lietuva, vis toliau nuo Europos.
Šiandien Europos sąjunga su savo idėjomis labiausiai yra Vokietija. Angela Merkel pasakė, kad kiekvienas pabėgėlis, kuris pereis Vokietijos sieną, gaus prieglobstį.
Vengrija yra Europos gėda.
Kur esame mes? Kokioje vertybinio žemėlapio pusėje?
Klausiu savęs, ar priimčiau pabėgėlį į namus.
Nepakenčiu religingų fanatikų ir kvailių, o tarp jų būtų ir tokių. Aš nežinau, ką daryti. Kaip pasielgti. Žinau tik tiek, kad į nuotrauką su berniuko lavonu žiūrėti reikia. Tik nemeluojant sau ateis teisingas atsakymas.
Kiekvienam iš mūsų ją reikia pasikabinti ant šaldytuvo.
Ne, neturiu sąlygų priimti pabėgėlio. Seniai remontas nedarytas, neturiu atskiro kambario. Mano pajamos nepastovios. Noriu atostogų.
O mažą berniuką? TĄ berniuką. Taip, po velnių, kaip galėčiau nepriimti.
Bet jis jau miręs.
Ir žydai jau mirę, kuriuos, galvodama apie holokaustą įsivaizduoju, kad būčiau gelbėjusi.
Lengva įsivaizduoti, kaip būtų, jei būtų. Lengva gailėtis mirusių, nes nieko daryti nebereikia.
Pagalbos reikia gyviesiems.
Reikia priimti sprendimus kaip valstybei, bendruomenei, nes tuomet kam ji mums reikalinga, jei turime veikti po vieną?
Bet kaip tai gali būti įmanoma, jei prezidentė neturi jokių minčių. Lyg virusas būtų įsimetęs į jos kietąjį diską.
Prieš rugsėjo pirmąją prezidentė per TV3 žinias tarė: “Mokykliniai autobusai mokiniams ir moksleiviams suteiks daug teigiamų prisiminimų ir atsiminimų“.
Ką???
Vėliau, kalbėdama pabėgėlių klausimu ji pasakė, kad visus veiksmus derins su visomis Europos šalimis. Lietuva Europos politikos kontekste traukiasi į užribį, nereiškia nuomonės ir nebeturi jokios pozicijos. 30 ar 300, prezidentė nežino. Kokie mes atrodome vakarams šioje situacijoje, tokie ir esame. Ksenofobiški, rasistai, nacionalistai ir bailiai su putiniškomis, tikrai ne europietiškomis vertybėmis. Ar tokią šalį vakarams norėsis ginti nuo rusų? O gal šiandien kaip tik tas metas, kada mums kaip šaliai būtų net naudinga tapti Europiečiais? Kiek galėtume priglausti pabėgėlių, jei Maximos turčiai susimokėtų mokesčius?
Bjauru, kai vadiname save žydšaudžių tauta. Juk nesam blogi, tik menkystos.
Deja. Baisiausi dalykai pasaulyje atsitinka ne dėl blogiukų. Tų, kuriems smagu žiūrėti į vaiko lavoną, labai nedaug. Ir tų, kurie vedė žydus ir juos šaudė buvo tik keletas. Dauguma tiesiog užsimerkė, kad nematytų.
P.S. Kai rašiau šį tekstą, tikroji berniuko istorija dar nebuvo žinoma.
Jo vardas Aylan, jis turėjo brolį ir mamą, kurie taip pat nuskendo. Tėvas neliko Sirijoje, jis buvo valtyje. Pripučiamoje valtyje, nors kontrabandininkai, paėmę 4 000 eu už “kelionę“, pardavinėjo vietas į jachtą. Pasak berniuko tėvo, vandenyje jie išbuvo apie 3 valandas.
Mėgindami pasiekti Europą jau nuskendo apie 2600 žmonių.
Informacija pagal 15min.
Agnė Gintalaitė 
Na, skaičiau šį straipsnį ir galvojau – o gal galėtum priimti vaiką iš vaikų namų? Kol jis dar nenumirė – gal ne fiziškai, o vidumi? Esame emocijų žmonės – nuotrauka mus veikia, bet juk kiek vaikų laukia namų. Jie nenufotografuoti. Jie gyvena baisiomis sąlygomis, nes neturi meilės… Jei būtum priėmus TA berniuką, gal ir lietuviui berniukui galėtum pasakyti “TAIP“?
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Visaip gali būti…atsakymas yra čia: http://blogavegane.com/2015/09/04/apie-geru-darbu-darytojus/
PatinkaPatinka
Gyvenu Berlyne. Mano geriausiu draugu tapo vaikinas is Sirijos. Susipazinom pries 2 metus, gyvenom tam paciam pastate. Jis isvyko is Sirijos, nes jo mama graike ir turi graikijos pilietybe. Jo tevas liko Sirijoj (siuo metu jau gyvena Svedijoje). Mazdi yra toks pats kaip ir as. Jo seima tokia pati kaip ir kiekvieno. Religija skiriasi, apie tai kartais pakalbam juokaudami. Uzaugom prie televizoriaus, shoppinames tose paciose parduotuvese, Lietuvoj, Sirijoj ir Vokietijoj, turim smartphonus, siekiam tu paciu tikslu – karjiera, seima, laime.
As isivaizduoju, jog visi mes turi istorijas apie tai kokie zmones yra “ten“.
Keli mano draugai, gyvenantys Berlyne, studentai, turi laisvus kambarius namuose ir priima “pabegelius“, gyvena su jais, konfliktu neiesko ir neranda. Maistu dalinasi, padeda dokumentus tvarkyti, vertejauja, dalinasi ziniomis ir pasakoja apie vokieciu kultura. Vyksta integracija. Niekas nieko neprivalo daryti. Viskas vyksta savanoryste.
Kol neturi patirties, tavo mintys yra tik mintys.
Siulau pagalvoti, kaip is spekuliacijos pasidaryti patirti ir gyventi tikra gyvenima, o ne mintyse :)
Hugs,
Jura
PatinkaPatinka
Perskaiciau komentarus ir pasidare siurpu.As manau, kad jei zmogus pats nera patyres sunkumu, tai kita suprasti sunku.Turiu giminaiti berniuka, kuriam labia reikia jaunu globeju arba iteviu. Siuliau visiems pazistamiems, bet is ju tarpo atsirado tik 2 , kurie siule materialine pagalba.. Kita seima issiskyre ir su mama gyvena 3 vaikai. Mama uzdirba minimuma, o tevo elementai suprantate kokio dydzio.Turi vaikeliai turtingus senelius, bet jie anukelius prisimena tik per Kaledas su menkomis dovanelemis. O mociute vyksta pas giminaicius I Amerika ir jiems kepa ivairiausius kepsnius. O kad nors karta su kepsniais atvyktu pas anukus !!!!?????Tai va kokie mes lietuviai.
PatinkaPatinka
Priimsim! Ir kitus kviečiame prisijungti, skleisti žinią! http://www.facebook.com/pabegelis
PatinkaPatinka
Jei tas tetis ji taip mylejo, tai kodel begdamas is Turkijos, kurioje karo kaip ir nera sedo i gumine valti net nepasirupines gelbejimosi lemenemis savo vaikams?? Ar jis nezinojo, kad vaikai plaukti nemoka?? Ar nezinojo, kad daug zmoniu nuskesta plaukdami tokius atstumus guminem valtim?? Ar jam butu kas uzdraudes nupirkti tas lemenes?? NE. Taip, gaila vaiko. Bet kas jiems trukde likti Turkijoje? Tokia pati religija, taip pat priegobstis pabegeliu stovykloje kaip ir visiemas ir kas svarbiausia – jokio karo. Bet ne reikia sestis i gumini plausta, net nepasirupinus elementariausia vaiku apsauga ir plaukti per jura…. O po to sakyti visi kalti, tik ne as, kuris nepasirupinau savo vaiku saugumu.
PatinkaPatinka
galėjo ir matematikos vadovėlį į valtį paimti, begėdis, juk rugsėjo pirmoji jau
PatinkaPatinka
Turkijoje jokio karo? Reikėtų prieš taip teigiant pasidomėti. Jau metus laiko gyvenu Turkijoje. Po paskutinių rinkimų Turkijos rytuose vyksta neoficialus karas tarp Turkijos vyriausybės ir kurdų laisvės kovotojų. Turkijoje 2,5 milijono pabėgėlių iš Sirijos. Turkija nėra tam pasiruošusi, jokia valstybė tokiam srautui nėra pasiruošusi. Juos išmaitinti – viena. Suteikti jiems darbą – kita. Kalba ir turkų kultūra yra didesni barjerai nei taip mūsų dažnai minimas ir mažai suprantamas ‘islamas’. Šitoje situacijoje religiją reikėtų mažiausiai minėti. Tai yra daugiau įsivaizduotinas barjeras žmonių suskaldymui, o ne reali konflikto priežastis.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Visi tie, kurie skundziasi, kad jiem blogai, kad yra bedarbiai ir valstybe nuo ju nusisukusi, pabandykit bent savaite, bent diena pabuti to neva tai gerai gyvenancio pabegelio kailyje. Net ir benamiai Lietuvoje gyvena geriau – NES ant ju galvu nekrenta bombos, nes salyje taika. Kodel visi tokie savanaudziai ir galvoja, jei jau man gerai, tai kam tuo geriu su kitais dalintis? ATSIBUSKIT! Paziurekit i visus tuos kenciancius vaikus, kuo jie nusikalto, kad ju tevai sau ir savo vaikams nori bent kiek geresnio gyvenimo? Ir ne, tikrai ne visi is ten begantys yra tinginiai ir tikisi pasalpu. Paziurekit uzsienio TV, kur korespondentai klausineja, o ka veiksit Europoje. Atsakymai, noriu studijuoti teise, medicina, ekonomika, noriu baigti profesini issilavinima ir dirbti pagal specialybe. Geda turi buti kiekvienam, kurie sako, nereikia cia mums tu pabegeliu ir pan. Karo metais tukstanciai spruko i Amerika (kalbu apie lietuvius), isgyveno, ir nuveike daug geru dalyku. Kodel dabar nenorim padeti?
Geda visiem, kurie nepaisant tos kraupios nuotraukos suranda pasiteisinima, po “na nuskendo, bet ka as….“
PatinkaPatinka
Rasa, o ką konkrečiai jūs šiuo atveju? aukojate pabėgelių programai? savanoriaujate pabėgelių stovykloje (nes pabėgelių Rūkloje ar Pabradėje yra jau senai), pasiūlėte savo gyvenamą vietą ar geresnį kasnį nors vienam iš jų? perdavėte šiltų rūbų ar vaikišką vežimėlį Raudonajam Kryžiui Lietuvoje, nes jie turi tokių prašymų nuolatos pabėgeliams, gyvenantiems čia?
Ką jūs padarėte?
Emociškai labai lengva rėkti – turime priimti, valstybė privalo. O priėmus – kas konkrečiai užsiims tais pabėgeliais. Jūs? nes valstybė nėra kazkas antgamtiško. Valstybė – tai kiekvienas iš mūsų.
Taigi, kaip jūs konkrečiai padėjote jau esantiems pabėgeliams Lietuvoje?
PatinkaPatinka
Aš ne priš, kad padėti pabėgeliams, bet… Priimkime i šeimas bent po vieną vaiką iš vaikų namų ! Pagelbėkime pirmiausia saviems, skurstantiems, neišmaitinantiems savo šeimos, badaujantiems ir skriaudžiamiems asocialių šeimų vaikams.
PatinkaPatinka
Kur yra toji riba? Kada baigiasi “savas“ ir prasideda “svetimas“? Rukloje pabėgėliams gimęs vaikas dar svetimas ar jau savas? ukrainietės prostitutės vaikas gimęs nuo lietuvio savadautojo savas ar jau svetimas? Aš tikrai nežinau. ir baisu, kad tą, kurį pavadini svetimu tarsi psmerki…tarsi jo jau nebegaila? Pagal DNR, jie visi žmonės…
PatinkaPatinka
Manau, Lietuva gali laisvai pasiskelbti, kad priims kad ir 58 000 pabegeliu, nes tie pabegeliai i Lietuva NENORI! Ju tikslas- Vokietija. O tie, straipsnyje pamineti islandai su savo namudiniais pasiulymais apgyvendinti pabegelius savo namuose- mazu maziausiai naivus. Jau atvyke kokie draugai ar giminaiciai po keleto dienu tavo namuose pradeda trukdyti, o cia- visiskai nepazistami zmones. Tie, kas yra susidure su visokiais sitais arabais (middle east), gali jums pasakyti, kad ju kulturoje nepriimta moterims dirbti, vyrai irgi daugiausiai laika leidzia susede kavinese buriais… Tai kas islaikys tuos visus pabegelius? Kiek ilgai jie bus mieli sveciai jusu paciu namuose?
PatinkaPatinka
Mūsų lietuvių darbštumu niekas neaplenks. O gal vis tik? Retas lietuvis žino, kiek valandų žmonės dirba Turkijoje. Čia apie 8-ių valandų darbo dieną svajojama. Tai – sapnas.
Bet žinoma lengviau galvoti, kad mes – darbštuoliai. Darbas – lietuvio identitetas. Negalim juk sau leist, kad kažkas darbštesnis už mus būtų. Pietiečiai – tinginiai!
Beje, o kas yra jūsų minimi “visokie šiti arabai“?
PatinkaPatinka
bloga vegane…
PatinkaPatinka
Berniuko nuotrauka sukrečia. Toks vaikas teikia viltį, kad blogio nėra, kad jis integruosis ir bus vienas iš mūsų. Kaip baimės man nekelia pabėgelis ukrainietis ar baltarusas.
Deja…
Musulmonai tarpusavy 2000 metų galvas vieni kitiem pjausto dėl skirtingo pranašo interpretavimo, o čia aišku pas mus integruosis (?!), taps krikščionimis (?!).
Ar mes suprantame ką reiškia islamistui “teisė į religiją“? reiškia kad tau teisės neliks, kaip ir Kalėdų, dukros ir galvos.
Ar jums teko gyventi rajone, kur dominuoja pabėgeliai, kur tavo mašina supleška per vieną naktį tik dėl to, kad tu naujokas tame rajone ir jie tavęs nepažįsta.
Ar jums teko būti sumuštai naktį centrinėje miesto aikštėje tu pačių pabėgelių, tik dėl to, kad į jų klausimą “ar tau nereikia narkotikų“ tu nieko neatsakai ir bandai pasitraukti, o jie tave puola iš nugaros ir sulaužo ranką, bei suspardo?
Ar jums teko leisti vaiką į mokyklą, kurioje nėra Kalėdų, kad neduok die neįžeisti pabėgelių?
Mūsu šeima tą išgyveno Prancūzijoje.
PatinkaPatinka
O privalu tapti krikščionimis? Kiek pamenu Lietuvoje nėra uždraustos kitos religijos. Jūsų aprašyta istorija skamba kaip bet kuris kitas pamirštas miesto rajonas, kurių šiek tiek turime Lietuvoje ir daugybę vakarų Europoje. Įdomu, kad aprašytas pavyzdys iš Prancūzijos. Ar domėjotės, kaip Prancūzija elgėsi su “imigrantais“? Ką darė buvusiose savo kolonijose? Kaip visus sukišo į atskirus priemiesčių rajonus? Kaip juos nuolat diskriminuoja policija? Pats ragavau šio rasizmo pasekmes, kai gavome ašarinių dujų tik dėl to, kad su draugais iš Alžyro grojome gitara netoliese vienos garsiausių bažnyčių. Mes nepažeidėme nei vieno įstatymo. To paties negalėčiau pasakyti apie rasine neapykanta degusius baltuosius “tikruosius“ prancūzijos policininkus.
PatinkaPatinka
Kiek pamenu Europoje jau yra draudžiamos Kalėdinės eglutės miesto aikštėse ir pačios Kalėdos mokyklose tam tikrose šalyse esančiose mokyklose. Priėjome iki absurdo. Lietuvoje dar viskas labai atvira ir paprasta, nes mes tiesiog pabėgėlių neturime. O ir tie, kuriuos turime, sėdi izoliuoti ir niekam neįdomus. Dauguma, pasisakantys už pabėgėlius dabar, nepadarė nieko jau esantiems čia pabėgėliams. Pastarieji gyvena kaip kalėjime izoliuoti, be šanso integruotis čia, turėti normalius darbus ir supratingus kaimynus šalia.
Prancūzijoje gyvenau 4 metus, todėl žinau kas ir kaip. Ir jei iš Lietuvos išvažiavau net nesusismastydama su kuo susidursiu ir, kad gali taip būti, tai grįžau jau virtusi tam tikro lygio rasiste.
Niekada nesusimastyciau padedama Ukrainai, Baltarusijai, tačiau 10x gerai pagalvočiau prieš padedama pabėgėliams iš Irako, Sirijos ar Alžyro.
PatinkaPatinka
Prancūzijoje valstybė yra atskirta nuo religijos nuo seniausių laikų. Bet kokiose valstybinėse įstaigose negalimi jokie religiniai atributai, jokios religijos. Tokia yra valstybė, o jei jūs 4 metus ten gyvendama nesugebėjote šio specifiškumo išsiaiškinti, vadinasi pati nesistengėte integruotis. Reikalaujate Lietuviškų kalėdų valstybinėje mokykloje? tai kuo jūs skiriatės nuo tų musulmonų kurie taip pat nesupranta, ką reiškia institucijos atskyrimas nuo religijos, nesistengia integruotis ir reikalauja savo religinių švenčių? Beje, Prancūzijoje pilna katalikiškų privačių mokyklų, kuriose jūsų vaikai galėjo turėti kiek tik nori eglučių ir pamaldų. Lietuviai Norvegijoje irgi nori gyventi kaip Lietuvoje, o po to verkia, kad kyla problemos dėl vaikų auklėjimo. Visur yra visokių žmonių ir visokių problemų. Lietuvių yra ir mokslininkų, gydytojų ir liūdnai pagarsėjusių automobilių vagių, žudikų, prostitučių, prievartautojų. Kaip jaustumėtės, kai jus, vos išgirdus, kad esate lietuvė, imtų vertinti kaip prostitutę ar vagį?
PatinkaPatinka
Pabėgelei , labai sudėtingas klausimas, kas gyvena jų terpėja vaizdą mato visiškai kitaip mes gyvenome 7 metus Rukloje, pabėgelių centras šalia, tie kam sukuriamos darbo vietos galvos kitaip, tiems kam atimamas laikas kitaip mūsų klasėje atėjo du vaikai pradinukų klasė visas dėmesys buvo skiriamas tiems dviem vaikams , o kiti jau tėvų reikalas, pabęgeliai skundžiasi nepatenkinti, nesidomimasi jų integracija, grįžome į Vilnių į vaikų darželį eina dvimano mergaitės viena 6 metš kita 3 abi vienoje grupėje į darželį atvedamos dvi mažos mergaitės sesutės, darželis normalus savaitinis todėl patogu tiems Tįvams kas vaikus gali paimti po 19 valandos, taigi trimetė ir keli mėn mergaitė pradėjo adabtuotis grupėje , o mažoji jai pusantrų metš nuo ryto iki vakaro verkė, mano vaikai pripratę prie vaikų šeima 5 vaikai mano vyresnėlė nuo mergaitės iš estijos tėtis amerikietis nesitraukė dvi savaites, po to susidraugavo kažkaip susikalbėdavo mano mergaitės išmoko 100 estiškų žodžių ir taip praėjo metai po metų šeima išvažiavo … ką tuo noriu pasakyti valdiškos institucijos nėra pajėgios susidoroti su laukiančiu emigrantų krūviu, o Tauta ar greitai pamils emigrantą … čia jau retorinis klausimas, Valstybinės institucijos žiūri ar tvarkingi popierei kaip ir tuo atveju Kanados valdžia … Tai pasikalbęjimas su savimi širdyje turi priimti susidraugauti pamilti išnešioti ir pasakyti aš būsiu labai tolerantiškas, kantrus, jautrus paslaugus ir tt bet jau kitas klausimas Vlastybė neišmaitina savo vaikų , vaikai nebegauna jokių daugiavaikių pinigų, jokių lengvatų, o vaikas tai didžiulis vartojimas, suaugės gali žieminius batus ir dvi tris žiemas nešioti, o vaikas, Vaikų teisės pensininkams grąžins per gruodžio 9 reformą sumažintas pensijas, o vaikams kas ką grąžins, Tauta būtų daug kartų pakantesnė jei ji pati nebadautų, būtų ori ją gerbtų Tėvynė, o dabar dirbančių žmonių pajamos mažėja nedirbančių didėja … čia reikia suderinti du dalykus meilę emigrantui ir pasidalinti turimais pinigais, bet kitas dalykas Garbė, sąžinė niekada neturi senaties termino, moralė mus kankins nuolatos … atsiprašau, kad parašiau, nes aš apie tai galvoju nuolatos Pagarbiai …
PatinkaPatinka
Indijoje, Bodhgaya mieste vėlyvo amžiaus vokietė atvykusi ir pamačiusi skurdą, gatvėje elgetaujančius, nusprendė jiems padėti iš esmės, pakeisti viską, pamaitinti visus. Pagrindinėje gatvėje už įspūdingus pingus užpirko aibę maisto ir jausdama atsiplaunančius karmos juodulius, ryžtingai atsistojo priekyje, tikėdamasi kad kelių tūkstančių indų interesantų minia vokiškai korektiškai sustos į eilę, ir ji juos pamaitins (nes maisto buvo pakankamai visiems).
Minia plūstelėjo stichiškai… per vokietę… išdraskė, ištaškė, ką tik galima ištaškyti. Vokietei geradarei per ją bėganti minia sulaužė ranką ir suteikė sočiai stiprių bei nestiprių kūno sužalojimų (nekalbant apie sielos).
Retorinis klausimas šio straipsnio socialinio eksibicionizmo apologetikai – kas šioje situacijoje yra teisus, o kas trumparegis? (vokietė, nes norėjo gero, ar vokietė, kad neįvertino konteksto, indai, kad norėjo pavalgyti ir elgėsi kaip buvo įpratę kovoje už būvį, ar indai, nes neįvertino vokietės konteksto (ji turėjo pakankamai finansų ir ryžto tęsti Bodhgayos vargšų maitinimą toliau, bet po sulaužytos rankos to nebedarė).
ir antras klausimas – laisvos paralelės su pabėgėlių srautu, Šiaurės Afrika, Vidurio Afrika, Europa ir Lietuva? be emocinių propagandinio lygmens svysčiojimų – “būtinąją pagalbą žmonėms… kaip medikas davęs priesaiką“ (tiesiog statistikai – check Darfur, Ruanda ir taip be galo. Būtinosios pagalbos šiandienos žiaurumo pasaulyje VISADA reikės, klausimas kur yra dilematiško balanso riba? jeigu toks aplamai įmanomas)
PatinkaPatinka
Po Indiją keliavo studentų porelė. Pinigai ėjo į pabaigą, beje, viešbutyje juos apvogė, turguje ne kartą apgavo. Gatvėje jie pamatė elgetaujantį berniuką, kuris merginai pasirodė panašus į Budą. Į galvą jai toptelėjo mintis, o gal tai elgeta persirengęs princas? Gal, jei duos jam išmaldos, princas juos nusives į savo rūmus ir atlygins šimteriopai už gerą širdį? Tuo tarpu jos draugas, žiūrėdamas į valkatą galvojo visai kitokias mintis: “štai dar vienas valkata, kuris pasipainiojo mano kelyje. Šūdas. Kaip nenoriu, bet teks jam atiduoti pusę pietų.“
Jaunuoliai susižvalgė ir atidavė valkatai pusę savo pietų. Valkata berniūkštis iššiepė savo burną, net nepadėkojo, tik griebė maistą rodydamas savo sugedusius dantis, jis nebeatrodė panašus į princą.
Po šio įvykio mergina pasijuto pikta ir nusivylusi, o vaikinas, nors ir alkanas, bet linksmai sau švilpavo. Jis jautėsi laimingas.
Dao mokytojas paaiškino istorijos moralą: darydamas gerą žmogus tikisi atlygio ar bent jau dėkingumo, jis tai daro iš arogancijos ir noro būti geresniu už kitus. Todėl gyvenimo realybė dažniausiai jų išpuikėlišką ego sutrypia kaip kvailį su batonu elgetų minia. Tikroji išmintis ir dorybė yra būti paprastu žmogumi, kuris nenori nieko išgelbėti, o tik ramiai gyventi savo gyvenimą. Deja, kartais visi galime patekti į tokią situaciją, kad teks pasiaukoti ir pasidalinti paskutiniais pietumis. Ne dėl to, kad nori būti geras, o dėl to, kad kitaip tiesiog nebebūtum žmogus, o tik šlamštas.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Moralė yra viena, o realybė kitokia. Realybė, negalime priimti visų norinčių. Tarp pagalbos ir “išlaikymo“ yra didelis skirtumas. Jei visi tie žmonės kurie pabėgo, būtų sukilę, būtų pakeitę savo šalį.
Be to, dabartinė situacija yra kraštutinė, kaip ir norint padėti, tu atiduoti visus savo šeimos pinigus, ir paaukoji vaikų namams.
Žmogaus gyvybė? Sako žmonės neįkainuojama, bet realybė kitokia. Galima atsisakyti švietimo, mokslo, kelių tiesimo ir t.t., ir viską investuoti į mediciną. Išgyventų keliais žmonėmis daugiau, bet kas iš to??? Ir kiek ilgai tai veiktu.
Padėti reikia pagal galimybės, o ne pagal norus. Ką veikti po to su 20 milijonų žmonių kurie nemoka nei kalbos, nei darbo kultūros ir t.t.? Jie žino savo teisęs, bet ne pareigas, ir pabėgėliai tuo naudojasi. Kaip galima protestuoti prieš tai, kad tavęs neleidžia į šalį? Noriu, neleidžiu. Aš neprivalau leisti.
Kaip koks čigonas, sako duok 2 eurus vaikui maisto trūksta. Atsisakai, tai po to tave moralizuoja, tau tipo vaikui gaila 2 eurų?
Todėl, manau, kad su priėmimų pabėgėlių žiauriai prašauta.
PatinkaPatinka
Gerbiamas Juliau,
O kokiu būdu jų neleisti? Gal turite idėjų, kaip praktiškai tai padaryti? Yra grupuotės, kurios kovoja, kad pabėgėliai neišsilaipintų ir nepasiektų Europos, pavyzdžiui plaukioja ir su ilgom kartimis murkdo juos jūroj, kad neišliptų. Arba uždaro kaip ir tokiose koncentracijos stovyklose, kur jie gyvena baisiose sąlygose ir pamažu miršta. Kokią išeitį siūlote?
PatinkaPatinka
Juliau, deja konfliktas Sirijoje yra daug sudėtingesnis, nei aiškinama vakarų spaudoje. Assad’as prieš piliečius – sena istorija. Nėra ten prieš ką sukilti. Prieš Rusijos, JAV, Irano, Saudo Arabijos, Turkijos, Libano, Islamo “Valstybės“ interesus? Prieš jų siunčiamus ginklus, kovotojus, bombas ir infiltruotojus?
PatinkaPatinka
1. Lietuva-Europos Sąjungos nare.Mes privalom priimti pabegelius be diskusijų.Klausimas tik kiek.
2. Žmoniškasis faktorius.
Ribotam laikui taip, kol Lietuvos vyriausybė ras būdą kaip jiems padeti.
Nenoriu smarkiai pletotis, bet liūdna, kai skaitai lietuvių komentarus….“Pas mus blogai, mes patys nieko neturim “…ir taip toliau…
O ką mes patys padareme, kad gyventumem geriau???Sedim užsidarę ir amžinai skundžiames.Elementarios drąsos ir iniciatyvos mums trūksta…
O čia juk kalbame apie tą būtinąją pagalbą žmonems…Panašiai kaip medikas davęs priesaiką….
Taip, priimčiau. Aš tikiu, kad yra daug žmonių, kurie taip paielgtų.
PatinkaPatinka